pradi
 

















 
 
 
 
 Lapkriio ARTUMA: ar tikrai noriu regti Diev Veidas veid?..
 
 

Lapkriio mnuo, kaip raoma laike „Artumos“ skaitytojams, „neatsiejamai asocijuojasi su kapinmis, vakelmis ir kakokiomis slaptomis mintimis varbioje tamsoje“. Tad ar ne pats metas, io laiko bei kit straipsni odiais tariant, garsiai pasikalbti: tai kur mes vis dlto einame, tai kaip viskas bus ten, Dievuje, kai regsime J Veidas veid? O kita vertus, ar tikrai to troktame?..

Jei dangus yra didioji ms svajon, tai j graiausiai nusako urnale kalbinami vaikai – kaip nuostabiai jie suvokia dang: jis labai didelis, ten vietos visiems pakanka, viskas ten labai gerai, ten mons tiesiog bna kartu...

Bet mes, gaila, jau ne vaikai, ir ms mintys – ar jos kada kyla taip auktai? Psicholog Zita, savo valgomis atsiliepianti kiekvien „Artumos“ tem, sako, kad daniausiai ne apie dang svajojam, kai galvojam apie mirt, – „mirties baim yra ta nematoma ais, apie kuri sukasi daugelio moni gyvenimas“. Pasak psichologs, mirties baim gali bti labai stipri, dl jos kartais kyla dideli psichologini problem – gali net tekti kreiptis psichologins pagalbos. O ir i pagalba, regis, nemanoma be mogaus vilgsnio egzistencinius klausimus – ne tik santyk su savo Krju, bet ir savo real gyvenim: „Mirtis moko gyvenimo“, – tiksliai apibendrina io straipsnio paantrat.

Naujosios popieiaus enciklikos Lumen fidei itrauka „Artumoje“ byloja: tikjimo viesa, kurioje galime kitaip pavelgti savo eimas, tarpusavio santykius, apvieia vis krikionio gyvenim, taigi ir – anapusin. Ir iame gyvenime, kaip rao „Artumos“ redakcijos kapelionas kunigas Artras, mirtis krikionims yra ne takas, o tik kablelis.

Ir vis dlto savo straipsniuose urnalo autoriai svarsto ir dalijasi – tai kaip ten viskas bus? Jie sako – pasiekti dang manoma, bet nepamirta pridurti: mirtis kaip meil – ji vis tiek iliks slpinys. Svarbiausia – trokti Dangaus karalysts, ir jos norti jau ia, emje, kaip kad norjo ir dl jos dirbo palaimintasis Jurgis Matulaitis – ir iame numeryje „Artumos“ skaitytojai gals pasidiaugti dar keliais atverstais jo Ura puslapiais.

Nemanoma krikionikai kalbti apie mirt, neatimant iliuzij i t, kurie puoselja reinkarnacij ar pan. lkesius. „Artuma“ nedviprasmikai teigia: esame sukurti ne daugybei gyvenim emje, bet vienam ir aminam gyvenimui. O jame laukia susitikimas su Dievu Veidas veid – ir tai bus nuostabiausias, didingiausias vykis ms egzistencijoje!

Galimyb ivysti Dievo veid iek tiek ankstliau, gal net iandien – kai sutiksime varguol, primena Lietuvos Caritas!

Trys numerio straipsniai – apie tuos, kuriems, kaip manome, dangus vis dlto yra ariausia... Tai apie vienuolius – tobulos meils pavyzdius Banyios Mokyme ir... savo kaimynystje. Apie v. Teres Aviliet, savo mirties valand tarusi: „laikas mums pasimatyti“. Ir autentiki penki jaun kunig liudijimai apie kunigyst kaime: kas tai – bausm, kania ar... galimyb?

Tepalies skaitytojo ird ir prot ir kur kas „emikesns“ lapkriio „Artumos“ publikacijos. ia raoma apie demokratijos, valdios centralizacijos ir biurokratijos pavojus eimos institutui, raginama aktyviau – statymais bei maldomis – ginti negimusi gyvyb, rpintis gera tvyste, patariama, kaip auklti judriuosius berniukus (pasirodo, jiems mutis reikia!), atsakoma klausimus, kaip tinkamai krikionikai palaidoti mirusiuosius ir pasimelsti u juos.

„Banyios puls“ bandoma uiuopti jos vyki kronikose – juk domu, k iandien veikia popieius ir jo bendradarbiai, kuo alsuoja Banyia Lietuvoje.

Andrejaus Rubliovo Kristaus Gelbtojo, Viepaties Veido ikona „Artumos“ virelyje genialiai apibendrina ir io numerio tem, ir primena besibaigianius Tikjimo metus. Juk j pabaiga – tai ne pabaiga ms tikjimui. Popieius Prancikus mintj enciklik ubaigianioje maldoje primena: tikjimo viesos tursime prayti iki tol, kol ateis diena be pabaigos... O tuo tarpu – paskaitykime „Artum“, kad dar ariau moni ir Dievo nugyventume lapkrit!

Dal GUDINSKIEN

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi